ESB er bandalag rįšlausra fiskleysingja

Žaš er meš ólķkindum hversu žjóšum ESB gengur illa aš finna skżringar į endalausu fiskleysi nįnast allra landanna.  Botnfiskstofnar gefa nś mörgum sinnum minna af sér en įšur var og lķfmassi ķ botnfiskum er einnig bara lķtiš brot af žeirri aušlegš, sem var aš finna į fyrrverandi aršsamasta veišisvęši ķ heimi ef mišaš er viš Noršursjóinn, gullkistuna sjįlfa.  Margir fręšimenn vita žetta, en eitt er aš einhverjir vķsindamenn telji sig vita eitthvaš og annaš, aš stjórnmįlamenn kaupi žaš og stilli žvķ upp ķ pólitķsku valdakapphlaupi ķ bandalaginu.  Žaš er ekki sigurvęnlegt, ennžį, aš predika bann viš dregnum veišarfęrum ķ Noršursjónum og hringinn ķ kring um Bretlandseyjar, upp meš Noregi og nišur meš Frakklandi til Mišjaršarhafs. Obbinn af öllum fleytum er meš botnvörpur af żmsum stęršum og geršum, en allt saman eru dregin veišarfęri į grunnsvęšunum, sem įšur voru rķkuleg, en eru nś bara svipur hjį sjón. Og vķsindamenn hafa fundiš śt svo nęstum óyggjandi er, aš netsigtun fisks leišir til stęršarflokkunar, sem endar meš fiski, sem stendur ekki undir žeim veišum, sem įšur voru. Žaš gerist į margan hįtt og Noršursjórinn er ekkert einn meš žaš. Alls stašar žar sem botnfiskstofnar hafa hruniš, žar hafa menn veitt meš botnvörpu.  Žaš getur ekki veriš tilviljun, en nś er svo komiš, aš hluti vķsindamanna, 1136 žegar ritari vissi sķšast til, ritar undir bęnarskjal til Sameinušu žjóšanna um bann viš botnvörpuveišum į śthöfunum.  Aušvitaš meina žeir botnvörpu yfirleitt.  Og annar hluti vķsindamanna er ķ öšrum herbśšum, žar sem menn taka ekki undir sönginn. Žaš er af mörgum įstęšum.  Sumir hafa ritaš margar vķsindagreinar um botnfisk og įn žess aš koma meš tilgįtur um skżringar.  Žaš er erfitt aš birtast einn dag meš yfirbótum.  Enn ašrir eru ķ vinnu hjį ašilum, sem eru hįšir veišum, fjįrhagslega.

Ķslendingar standa enn betur og žeir geta tekiš upp frumkvęši og gert hjį sér breytingar į veišistjórnun og bannaš aš miklu leyti botnvörpu og bannaš dragnótaveišar alveg. Meš nżjum tękjum eru nś lķnuveišarar śtbśnir beitingarvélum, sem eru óhemju afkastamiklar.  Žannig śtbśnir lķnuveišarar eru afkastameiri en samsvarandi veišiskip meš öšrum veišarfęrum. Meš žannig veišum eru botnskemmdir śr sögunni.  Lagnetaveišar vęri einnig unnt aš stunda meš margvķddarmöskvum, en žannig net taka fisk holt og bolt og netin geta gert žaš žannig, aš ekki verši svokallaš "erfšarek" eša "genetic drift", en žaš veldur meš tķmanum žróunarbreytingum, sem eru erfšabreytingar, sem geta endaš meš ósköpum. - Ef Ķslendingar taka upp žannig breyttar veišar, geta žeir beinlķnis sżnt žeim ķ ESB hvernig į aš gera hlutina og žaš getur veriš meira en klókt, aš leggja žaš fram ķ samningum um ESB-ašild, aš teknar verši upp žannig veišar einnig ķ ESB.  Ef samningar stranda į žvķ, veršur žaš ekki lengi.  Žaš er til nęg fręšileg vitneskja til aš rökstyšja mįliš.  Viš eigum bara aš bera höfušiš hįtt og hnarreist. Žaš vantar nś bara nżtt frumkvęši ķ ESB til aš gera grundvallarbreytingar į veišistjórnun žar.  Nś sem er er ekkert veišistjórnunarkerfi til, sem getur aukiš verulega veišar ķ bandalaginu į skömmum tķma. Žeirra rįšamenn verša fyrr eša sķšar aš hętta sķnu rugli og einhverju smįfikti meš fękkun veišidaga og fękkun skipa t.d. įn žess aš breyta veišarfęrum.  Žaš er algjörlega tómt mįl um aš tala. - Naušsynlegt er aš banna nęstum alveg dregin veišarfęri ķ töluvert langan tķma žar til fiskstofnar geta jafnaš sig og botninn oršiš lķkur žeim sem var.

Um uppsjįvarveišar į allt annaš viš.  Ekki hefur tekist aš sżna fram į umtalsveršar erfšabreytingar į sķld žótt bśiš sé aš veiša hana (norsk-ķslenska sķldin) meš nótum ķ meira en öld eša aldir.  Skżringar į žvķ eru nokkuš ljósar, en kvótakerfi į veišum į žeim fiski į sennilega vel viš, en veišistjórnun mišast žį viš hįmörkun veiši og hagkvęmnisjónarmiš, en žį veršur lķka aš gęta jafnręšis meš veišigjaldi og jafnan ašgang landsmanna.  Žeir sem eiga góšan bśnaš og žekkja vel til allra hluta munu augljóslega njóta žess fremur en ašrir.  En allir geta lęrt meš tķmanum. 

Meš breyttum veišum veršur unnt aš setja į veišigjald, sem er nokkurskonar aušlindagjald, en žannig fyrirkomulag veldur žvķ, aš rķkiš getur innheimt aušlindarentuna og stjórnaš sennilega sķnum veišum sjįlfir aš mestu og til frambśšar vegna fjarlęgšarverndar auk įkvęša um "hlutfallslegan stöšugleika."  Žannig mį einnig gera veišarnar löglegar og žannig, aš žęr mismuni ekki fólki ķ landinu.  Meš žvķ aš binda veišar viš veišarfęri og landsvęši, veršur hugsanlegt veišigjald langt frį žvķ aš jafngilda žeirri ótrślegu kvótaleigu, sem nś tķškast.  Og meš breyttum veišarfęrum getum viš aukiš smįm saman žorskveišar og einnig ašrar veišar.  Minna mį į, aš žorskveišar (Ķslendinga) viš landiš voru aš mešaltali yfir 400 žśsund tonn frį 1950-1970. Nś veišum viš žrišjung žessa og žaš er žyngra en tįrum taki.    

 

 


Sjįvarśtvegur og ESB - engin hętta

  Ķtrekaš kemur fram ķ mįli manna, aš sjįvarśtvegsmįl į Ķslandi verši ķ uppnįmi, ef landiš gengur ķ EB.  Og žį muni allar aflaįkvaršanir fęrast til Bruessel eša heildarafli hvers įrs fyrir hverja fisktegund.  Žetta er ekki svo alvarlegt mįl eins og af er lįtiš; žaš er ašallega bara grżla eša leyfar af žröngum hagsmunareksri.  Žaš liggur nś beinast viš aš tekiš verši upp breytt fiskveišstjórnunarkerfi og kvótakerfiš aflagt fyrir botnfiska, enda er žaš nś śrelt af żmsum įstęšum.  Veišum į uppsjįvarfiski mį stżra įfram meš kvótum. - Augljóslega žarf aš stjórna ašgangi aš veišum į einhvern hįtt. - Rannsóknir ķ śtlöndum hafa sżnt, aš erfšabreytingar gerast smįm saman eša stundum hratt meš veišum meš netveišarfęrum, botnvörpu, dragnót eša lagnetum.  Afleišingar žessa hafa oršiš žęr, aš fiskar verša smįm saman minni en įšur og žeir vaxa hęgar og endurnżjun veršur įfįtt.  Žetta veršur žegar breyttir fiskar fara sķšan aš ęxlast innbyršis, en žį koma śt einstaklingar, sem verša sķfellt afuršaminni en įšur.  Til aš męta žessum vandamįlum er naušsynlegt, aš taka upp veišarfęrastjórnun til aš halda fiskstofnum ķ góšum afrakstri og nżlišun verši meš ešlilegum hętti.  Ķ žessu sambandi veršur naušsynlegt, aš takmarka mjög allar botnfiskveišar meš vörpu og banna į mörgum helstu slóšum.  Einungis megi žį nota botnvörpuna til veiša į fiski, sem ekki nęst į annan hįtt meš öšrum veišarfęrum.  Einnig kęmi žį til greina aš banna allar togveišar innan 50 mķlna.  Dragnótarveišar veršur aš leggja nišur alveg.  Ekki er žį eingöngu um aš ręša verndun į erfšaveršmętum botnfiska heldur einnig verndun botns og flókinnar vistfręši ķ botnnįmd til žess aš snśa viš stöšugri minnkun lķfmassa į einsökum hafsvęšum. - Hin nżju lķnuveišiskip eru óhemju öflug og geta annast allar venjulegar botnfiskveišar į helstu tegundum sem og aš sjįlfsögšu venjulegar lķnuveišar og skak.  Ķ staš lagneta af venjulegum geršum, mį gera tilraunir meš netum meš fjölvķddarmmöskvum.  Slķk net kęmu žį ķ staš allra lagneta, en afli śr slķkum netum gęti žį oršiš aš talnagrunni fyrir stofnstęršamat einstakra botnfiskstofna.  -  Meš žessu móti mį stöšva nęstum višvarandi minnkun žorskstofnsins og snśa honum žess ķ staš til aukningar.  Hiš sama į viš um ašrar botnfiskstegundir, sem farnar eru aš lįta į sjį eins og żsan.  Žetta fyrirkomuleg er ķ samręmi viš nżjustu fręšilegar nišurstöšur um varšveislu į erfšaveršmętum einstakra tegunda og um leišir til aukningar į lķfmassa į einstökum mišum eša hafsvęšum.  

  Ennfremur er žį nęstum sjįlfgefiš, aš taka megi upp veišigjald, en meš žvķ er unnt aš stjórna ašgangi aš öllum veišum.  Gjaldiš myndi renna ķ rķkissjóš.  Žannig myndi myndast jafnręši milli allra sjómanna.  Meš žessu vęri žį tryggt, aš aušlindarentan vęri eign ķslensku žjóšarinnar og tryggš meš lögum og žį vęri ekki svo miklu fórnaš, žótt einhverjar veišar yršu leyfšar smįm saman öšrum žjóšum ķ EB, en žęr yršu vęntanlega afar takmarkašar.  Vegna fjarlęgšaverndar og sérstakrar innheimtu į aušlindarentu, myndu žęr margar hverjar telja sér žaš hagstętt aš landa ferskum afla į Ķslandi ķ staš žess aš sigla meš hann.  Allar veišar yršu žį bošnar upp eša verš į žeim įkvaršaš fyrirfram og heimildum śthlutaš ķ samręmi viš formślu, sem byggšist į hefšum eša veišireynslu eša įkvęšum um löndunarskyldu ķ einstökum landshlutum.  Meš žvķ móti vęri unnt aš tryggja jafnari skiptingu afla til vinnslu til einstakra landshluta, sem liggja vel viš veišisvęšum, og tryggja meira jafnvęgi milli fiskvinnslustöšva.  Augljóslega yrši hagkvęmt aš skylda veišar viš tiltekin hafsvęši, en meš aukinni žįtttöku einstakra landshluta eša byggša ķ stjórnun fiskveiša, en rannsóknastofnanir myndu žį telja skynsamlegt, ķ enn frekari męli en nś er, aš fęra tiltekna veišstjórnun śt til byggšanna eša landshluta. 

 


« Fyrri sķša

Um bloggiš

Jónas Bjarnason

Höfundur

Jónas Bjarnason
Jónas Bjarnason
Höfundur er fyrrverandi hįskólakennari og sérfręšingur ķ rķkisžjónustu

Bloggvinir

Įgśst 2017
S M Ž M F F L
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31    

Nżjustu myndir

  • untitled
  • untitled
  • untitled
  • untitled
  • Litíum-rafhlaða

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (21.8.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 0
  • Frį upphafi: 0

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 0
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband